Nugaros skausmas yra didelės grupės ligų ir patologinių būklių, turinčių panašių pasireiškimų, simptomas ir viena opiausių šiuolaikinės sveikatos priežiūros problemų, o nugaros skausmų gydymas yra nelengvas uždavinys.
Nors skausmas gali atsirasti bet kurioje stuburo dalyje, dažniausiai pasitaiko apatinė nugaros dalis – tyrėjų teigimu, juosmens skausmo paplitimas tarp suaugusių gyventojų siekia 76 proc.
Remiantis statistika, per 1 metus apie 80% žmonių skundžiasi bent vienu skausmo priepuoliu apatinėje nugaros dalyje, o per ateinančius 12 mėnesių skausmo sindromas atsinaujina 75%.
Skausmo sindromo tipai ir pasireiškimai
Priklausomai nuo paveikto nugaros segmento, skausmo sindromas skirstomas į kaklo, vidurinės nugaros dalies (krūtinės ląstos skausmas), apatinės nugaros dalies (juosmens skausmas) arba kokcidiniją (skausmas uodegikaulio ar kryžkaulio srityje).
Tyrimo, kuriame dalyvavo 46 tūkstančiai savanorių iš kelių Europos šalių, išvadomis, lėtiniai skausmai įvairiose stuburo dalyse būdingi 24% gyventojų, juosmens srityje – 18%, o kaklo skausmai pasireiškia 8% gyventojų.
Skausmo trukmė yra ūmi – trunka iki 12 savaičių arba lėtinė – ilgiau nei 12 savaičių.
Skausmas gali būti nuobodus arba šaudantis, kartais yra deginimo ir dilgčiojimo pojūtis. Kai kurių ligų simptomai taip pat apima rankas ir rankas, kojas ar pėdas, priklausomai nuo stuburo pažeidimo lygio. Viršutinių ir apatinių galūnių tirpimas ar silpnumas yra dar vienas nugaros skausmo pasireiškimo variantas. Kai kuriems pacientams, sergantiems stuburo skausmo sindromu, taip pat pastebimas tam tikrų judesių apribojimas arba padidėjęs skausmas tam tikrose kūno padėtyse.
Nugaros skausmas: kodėl taip atsitinka?
Atliekant tyrimą ne visada įmanoma nustatyti tiesioginę nugaros skausmo priežastį, tokiu atveju skausmas vadinamas „nespecifiniu“ arba „mechaniniu“. Šio skausmo priežastis yra patologiniai raumenų ir kaulų sistemos pokyčiai, tačiau kaklo, krūtinės ląstos, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių pažeidimai bei specifinės stuburo ligos nepastebimos – toks skausmo sindromo porūšis pasireiškia 98 proc. Antrinis skausmas dėl pagrindinės ligos sudaro apie 2% atvejų.
Nespecifinis nugaros skausmas turi šias savybes:
- linkęs gerėti arba pablogėti priklausomai nuo kūno padėties – pavyzdžiui, pacientas gali geriau jaustis sėdėdamas ar gulėdamas;
- skausmas dažnai pablogėja judant;
- priepuolis gali išsivystyti staiga arba palaipsniui didėti;
- Kartais nugaros skausmas atsiranda dėl blogos laikysenos ar nepatogaus ko nors kėlimo, tačiau dažnai atsiranda be jokios priežasties;
- gali atsirasti dėl nedidelio sužalojimo, pvz., raiščių ar raumenų patempimo;
- gali atsirasti po streso ar pervargimo ir paprastai pradeda gerėti per kelias savaites.
Risk factors for developing nonspecific back pain:
- hard physical labor;
- dažnas kūno lenkimas ir lenkimas;
- lifting heavy objects, especially from an incorrect position;
- sėdimas gyvenimo būdas;
- pramoninis poveikis, pvz., vibracija;
- nėštumas;
- age-related changes in the musculoskeletal system.
Acute pain has physiological significance, as it indicates the acute influence of an unfavorable factor.
Dažniausios ūminio nugaros skausmo priežastys yra šios:
- įvairių stuburo struktūrų sužalojimas;
- spondylolisthesis - displacement of the vertebrae relative to each other;
- sciatica – inflammation of the sciatic nerve (the longest and widest nerve in the human body), running from the lower back to the feet
- cauda equina syndrome - compression of nerve fibers in the lower part of the spinal canal;
- intercostal neuralgia - caused by compression or irritation of the nerve roots of the intercostal nerves;
Svarbu atsiminti, kad ūmus skausmas signalizuoja apie sutrikimo pradžią, o lėtinis skausmas fiksuoja šį patologinį poveikį ir primena besiformuojantį sutrikimą.
Conditions that can cause chronic back pain include:
- displacement or prolapse of an intervertebral disc;
- autoimmune joint diseases such as ankylosing spondylitis (swelling of the joints of the spine);
- radikulopatija - nervų, einančių iš nugaros smegenų į raumenis ir sąnarius, uždegimas ir degeneracija;
- įvairios kilmės stuburo sąnarių artritas ir artrozė.
- infekcinis procesas (pavyzdžiui, meningitas, tuberkuliozė);
- vidaus organų ligos (pilvo aortos aneurizma arba ginekologinė patologija);
- metastazių ar tam tikrų vėžio rūšių, tokių kaip daugybinė mieloma, kaulų čiulpų vėžio potipis.
Nugaros skausmo sindromo diagnozė
Norint suprasti, ką daryti su stipriu nugaros skausmu, pirmiausia patartina nustatyti jo priežastį. Tiksli diagnozė yra raktas į gerai parengtą gydymo planą.
Atidžiai išnagrinėjęs paciento skundus, ligos istoriją ir simptomų pobūdį, gydytojas gali paskirti vaizdinius tyrimus ir funkcinius tyrimus diagnozei patvirtinti.
- Stuburo rentgenograma naudojami degeneracinėms ligoms ir lūžiams nustatyti.
- Kompiuterinė tomografija pateikia detalius stuburo skerspjūvio vaizdus, kuriuose matomi net subtilūs kaulų pokyčiai.
- Magnetinio rezonanso tomografija parodo audinių ir kaulų struktūras ir yra naudojamas diskų paslydimui ar išvaržoms, suspaustiems nervams ar nugaros smegenims nustatyti.
- Kai diriguoja mielogramos Naudojami specialūs biologiniai dažai, kurie suleidžiami į sritį aplink stuburą, kad būtų geriau matomas stuburo kanalas ir tarpslanksteliniai diskai, taip pat stuburo ir aplink jį esančių nervinių skaidulų būklė.
- Elektrodiagnostinis bandymas leidžia įvertinti viršutinių ir apatinių galūnių nervų elektrinį aktyvumą.
- Kaulų pozitronų emisijos skenavimas atskleidžia visų pirma kaulų onkopatologiją.
- Densitometrija – kaulų tankio nustatymas – parodyta dėl ligų ir būklių, dėl kurių sumažėja kaulų mineralinis tankis.
Kovos su nugaros skausmais metodai
Sudėtinga skausmo struktūra įvairiose nugaros dalyse ir patologinių pokyčių stadijos lemia medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo derinio poreikį.
Lėtinio nugaros skausmo paciento gydymo principai, pagrįsti įrodymais pagrįsta medicina, reiškia:
- paaiškinti pacientui skausmo priežastis ir, kaip taisyklė, gerybinę jo kilmę;
- pakankamo kasdienio fizinio aktyvumo užtikrinimas;
- veiksmingo ir saugaus gydymo paskyrimas, visų pirma skausmui malšinti;
- terapijos korekcija, jei ji neveiksminga po 1–3 mėnesių.
Nemedikamentinis nugaros skausmo gydymas
Daugeliu atvejų nugaros skausmai palengvėja per 2–6 savaites. Pagrindinis nespecifinio gydymo tikslas yra sumažinti judėjimo apribojimus, sumažinti atkryčius ir, nors geras fizinis pasirengimas negali užkirsti kelio visiems skausmingiems epizodams, jis palengvina šių epizodų išsprendimą.
Tinkamo motorinio stereotipo kūrimas ir fizinė terapija yra svarbios nemedikamentinės skausmo korekcijos sritys.
Pagal trukmę nemedikamentinį nugaros skausmo gydymą galima suskirstyti į tris fazes.
I etapas - pasyvi fizioterapija ūminiu laikotarpiu (6 savaites).
II etapas – aktyvūs pratimai poūmiu periodu (6–12 sav.).
III etapas - reabilitacinis fizioterapinis poveikis.
Lovos režimas esant ūminiam nugaros skausmui skiriamas tik ribotą laiką.
Įvairi fizinė veikla ir papildomos bei alternatyvios medicinos formos gali padėti sumažinti skausmą, pavyzdžiui:
- nespecifiniai fiziniai pratimai, tokie kaip kasdienis ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Esant nekomplikuotiems nugaros skausmams, siekiant pagerinti ilgalaikius rezultatus, rekomenduojama reguliari fizinė veikla ir švelnus tempimas. Taip pat gali būti rekomenduojama fizinė terapija pilvo ir stuburo raumenims stiprinti;
- gydomasis masažas naudojamas trumpalaikiam skausmui malšinti, tačiau nesukelia ilgalaikio funkcinio pagerėjimo;
- akupunktūros, manualinės terapijos ir stuburo traukos metodų naudojimas.
Skausmo gydymas vaistais
Dažniausi nugaros skausmo gydymo vaistais metodai yra šie:- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir raumenų relaksantai.
- Steroidinių hormonų injekcijos į stuburo sąnario ertmę arba epidurinę erdvę, mažinančios uždegimą ir nugaros skausmą. Tačiau šis gydymo būdas nėra skirtas ilgalaikiam naudojimui dėl šalutinio vaistų poveikio.
Kada taikomas chirurginis gydymas?
Nors didžioji dauguma žmonių, kenčiančių nuo nugaros ar kaklo skausmų, laikui bėgant pasveiksta be vaistų ar nechirurginio gydymo, kai kuriems pacientams gali prireikti chirurginės stuburo sutrikimų korekcijos. Paprastai pacientui, sergančiam stuburo skausmu, gali būti atlikta operacija, jei tenkinami šie kriterijai:- struktūrinė problema buvo diagnozuota ir patvirtinta vaizdiniais (pvz., rentgeno ar MRT);
- Konservatyvūs gydymo būdai, tokie kaip fizinė terapija ar vaistai, nesuteikia tinkamo skausmo malšinimo;
- nugaros skausmas vargina ir neleidžia dalyvauti kasdienėje veikloje ar fizinėje veikloje;
- simptomai neigiamai veikia fizinę ar emocinę sveikatą;
- yra objektyvių priežasčių, patvirtintų diagnostiniais metodais, manyti, kad stuburo operacija bus naudinga;
- atsiranda neurologinis pažeidimas.
Nugaros skausmo prevencija
Sveiko gyvenimo būdo palaikymas yra raktas į nugaros skausmo prevenciją. Perteklinis svoris sukelia stresą nugarai, todėl svarbu išlaikyti sveiką svorį. Reguliarus pratimas stiprina pilvo ir nugaros raumenis. Rūkymas pagreitina kraujagyslių ir daugelio organizmo audinių senėjimą, taip pat prisideda prie stuburo senėjimo, todėl tabako turinčių gaminių vartojimo nutraukimas yra dar vienas žingsnis sveikos nugaros link. Taisyklinga laikysena, ergonomika darbo vietoje ir sėslaus gyvenimo būdo vengimas yra veiksmingi nugaros skausmo prevencijos būdai.